Norint įvertinti saulės elektrinės energijos perteklių komerciniame objekte, neužtenka žinoti, kiek elektros elektrinė pagamins per metus. Reikia nustatyti, ar gamyba sutampa su vartojimu: kiek pagamintos energijos įmonė sunaudoja iš karto, o kiek jos lieka. Tuomet galima spręsti, ką su pertekliumi ekonomiškai naudingiau daryti – suvartoti iš karto, sukaupti ir panaudoti vėliau arba parduoti į tinklą, taikant arbitražą ar teikiant balansavimo paslaugą.

Kaip įvertinti saulės elektrinės energijos perteklių?

Vien metinio elektros suvartojimo nepakanka norint įvertinti, ar įmonei reikalingas kaupiklis. Tam reikia bent 12 mėnesių valandinių vartojimo duomenų ir prognozuojamos saulės elektrinės gamybos.

Sugretinus šiuos duomenis galima matyti, kokia pagamintos elektros dalis suvartojama iš karto, o kokia lieka kaip perteklius. Jeigu įmonės elektros poreikis sutampa su saulės elektrinės gamybos valandomis, didelė pagamintos energijos dalis gali būti suvartojama tiesiogiai.

Jeigu didesnė elektros poreikio dalis tenka vakarui, nakčiai ar ankstyvam rytui, dieną susidaręs perteklius gali būti sukauptas ir panaudotas vėliau.

Svarbus ir sezoniškumas. Vasarą kaupiklis gali būti įkraunamas beveik kasdien, o žiemą naudojamas rečiau, nes perteklinės saulės energijos susidaro mažiau.

Kada kaupimas turi ekonominę vertę?

Pagrindinis klausimas – kiek įmonė gautų pardavusi perteklinę elektrą ir kiek galėtų sutaupyti tą pačią elektrą sukaupusi bei panaudojusi vėliau.

Jeigu perteklius parduodamas rinkos kaina, gaunama suma priklauso nuo tuo metu galiojančios elektros kainos ir sutartyje numatytų sąlygų. Sukaupta elektra gali pakeisti dalį elektros, kuri kitu atveju būtų perkama iš tinklo.

Tačiau vien kainų skirtumo nepakanka. Reikia įvertinti energijos nuostolius įkraunant ir iškraunant kaupiklį, jo kainą, naudojimo intensyvumą, eksploatavimo bei valdymo sąnaudas.

Jeigu įvertinus šias sąnaudas kainų skirtumas išlieka pakankamas ir tokia situacija per metus kartojasi dažnai, kaupimo variantą verta analizuoti toliau. Jei skirtumas nedidelis arba kaupiklis būtų naudojamas retai, papildoma investicija gali būti ekonomiškai nepagrįsta.

Kada prasmingiau elektrą parduoti?

Saulės elektrinės energijos perteklių parduoti gali būti naudingiau, kai jo kaupimo sąnaudos viršija galimą sutaupymą.

Kaupiklis nėra automatiškai geresnis sprendimas. Jeigu įmonė turi elektros perteklių, tačiau vakare ir naktį suvartoja nedaug, sukaupta energija gali būti panaudojama retai.

Svarbios ir elektros pardavimo sąlygos. Perteklius gali būti parduodamas rinkos kaina, pagal elektros arbitražo ar kitą sutartą modelį.

Taip pat reikia įvertinti prijungimo prie tinklo sąlygas, nes kai kuriuose projektuose į tinklą leidžiama atiduoti tik ribotą galią.

Todėl kiekviename projekte verta palyginti bent du scenarijus: perteklinę elektrą parduoti arba kaupti ir vėliau panaudoti įmonės reikmėms.

Kaupiklio dydis priklauso ne vien nuo elektrinės galios

Kaupiklio nereikėtų rinktis vien pagal principą „turime X kW saulės elektrinę, todėl reikia Y kWh baterijos“. Saulės elektrinės galia neparodo, kiek energijos realiai liks nesuvartotos.

Kaupimo sistemą apibrėžia du pagrindiniai dydžiai:

Galia (kW) – kokia galia kaupiklis gali būti įkraunamas arba iškraunamas.

Talpa (kWh) – kiek energijos sistemoje galima sukaupti.

Optimalus kaupiklio dydis priklauso nuo vartojimo profilio, naudojimo scenarijaus ir susidarančio energijos pertekliaus.

Per didelis kaupiklis gali likti neišnaudotas, o per mažos galios sistema gali nespėti sukaupti viso susidariusio pertekliaus arba atiduoti pakankamai energijos tuo metu, kai jos reikia.

Reikia įvertinti ir energijos nuostolius

Į kaupiklį įkrovus 1 kWh elektros, visos 1 kWh vėliau atgauti nepavyks. Dalis energijos prarandama įkrovimo ir iškrovimo metu, dalį sunaudoja pati sistema.

Vertinant projekto ekonomiką taip pat reikėtų įtraukti baterijos talpos mažėjimą laikui bėgant, priežiūros ir valdymo sąnaudas bei gamintojo garantines sąlygas.

Todėl skaičiuojant investicijos atsiperkamumą svarbu vertinti ne tik tai, kiek elektros galima sukaupti, bet ir kiek jos realiai bus galima panaudoti.

Kaupimo rinka Lietuvoje

Lietuvoje energijos kaupimo pajėgumai sparčiai didėja. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. liepą įrengta kaupimo įrenginių galia siekė 691 MW, kai 2024 m. ji buvo 249 MW.

Energijos kaupimo sistemos diegiamos vis plačiau, tačiau auganti rinka savaime nereiškia, kad kaupiklis ekonomiškai pagrįstas kiekviename objekte.

Konkretaus projekto rezultatą lemia vartojimo profilis, susidarančio energijos pertekliaus kiekis, elektros pirkimo ir pardavimo kainos, techninės sąlygos bei pačios kaupimo sistemos kaina.

Todėl kaupimo galimybę verta įvertinti dar projektuojant saulės elektrinę, tačiau sprendimas turi būti pagrįstas konkretaus objekto duomenimis.

Ką reikia žinoti prieš priimant sprendimą?

Prieš sprendžiant, ar elektrą kaupti, ar parduoti, reikia įvertinti valandinį įmonės vartojimo profilį, prognozuojamą saulės elektrinės gamybą, susidarančio pertekliaus kiekį, perkamos ir parduodamos elektros sąlygas, prijungimo prie tinklo apribojimus bei kaupiklio kainą, galią ir talpą.

Tik palyginus šiuos duomenis galima įvertinti, ar konkrečiame projekte didesnę ekonominę vertę sukurs kaupimas, pardavimas ar abiejų modelių derinys.

ENERGOBALT vertina saulės energetikos projektų techninius ir ekonominius scenarijus – nuo sklypo bei vartojimo analizės ir projektinių sprendinių iki kaupimo, prijungimo, projektų vystymo ir elektros pardavimo galimybių.